Niekada nesakyki – jau buvo.
Niekada nesakyk – jau nėra.
Virsta medžiai, kai šaknys supūva...
Leidžias saulė dangaus ketera,
Slepias vėlei už debesio juodo –
Gal išlįs ji rytoj,
Gal – lietus...
Dabar liūdesį savo parduodi,
Kitąsyk gal nupirksi net du.
Nesakyki, dviejų kad nebūna –
Vienas – išorėj,
Kitas – giliau.
Taps išsekęs, sumaitotas kūnas –
Toks, kurį vėjo gūsis pargriaus.
Net ne gūsis, o rytmečio dvelksmas –
Regis, tuoj jau šypsosis diena...
Tačiau, keista, rasom išsiverksi,
Nes dienos vien tiktai negana.
Bus dar vakaras, naktys –
Bus visko...
O gyvenimas lyg garvežys
Rieda bėgiais, kurie kartais tviska
Ar pilkėja, nes tai –
Geležis.
Aš sakiau, ji suirs –
Juk besielė,
Atmintis net rūdžių suėsta.
...................................................................
Nesuklyski nors tu, sūnau mielas, –
Bėgiai lieka –
Tik keičias karta.
Savo sūnui sakysi, kad buvo,
Bet ir vėl gali būti, kad bus –
Virsta medžiai, kai šaknys supūva,
Nesvarbu, jog dar turi lapus.
2017 liepos 24 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-28 20:03:29
puikios, iškalbingos eilės, o pabaiga tiesiog super...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-28 15:44:23
Puikios, prasmingos eilės.
Tai retoriniai klausimai, į kuriuos sunku atsakyti, nes nežinia, kokie vėjai papūs ir ką atpūs. Kartu su besikeičiančia karta gali pasikeisti ne tik bėgiai, bet ir garvežys.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-07-28 11:11:58
Išrėžėte protingą pamokymą, nors puikiai žinote, kad jaunimas nenori važiuoti senais
bėgiais...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-28 10:33:27
Puikiai suręstas kūrinys, nuskambėjęs kaip rūstus nuosprendis medžiams, gal net tiems, kurie iš šventgirių, o ir atminčiai irgi - tik pipirai, kaip ir liūdesiui, kuris gali būti ir perkamas, ir parduodamas... o ne kaip savaiminiai ir prigimtiniai esiniai, kaip bebūtų tai neįtikėtina ir paradoksalu - tokia eilėraščio tiesa kaip neginčytina, bet ja vis dėlto drįsčiau suabejoti. Juk ir kūryba gimsta tik einant žodžiams prieš vėją... Ir tiesos gali būti dvi, kaip ir Lietuvos buvo, matyt, ir dar tebėra dvi, kaip dviejų egzistencijų galimybės.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-28 09:55:55
Niekada nesakyki jau buvo.
Niekada nesakyk jau nėra.
Gyvenimas nenuspėjamas, tad, gal ir nereikia sakyti šių žodžių. Gilios mintys.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-07-28 07:26:34
Verčiančiai!}