Neliko tavo vasarų, tikiu,
Kad visos dienos lis lietum ir rodos
Man reikia jau dienų kitų ir kitokių,
Kai rūkas išsisklaido tarsi godos.
Įslaptinti pavidalai žvėrių,
Kurių neliko tekant mėnesienai,
Aš žvilgančius voratinklius neriu
Ir apraizgau žiauraus likimo sieną.
Bet tu išėjęs iš manų sapnų
Jau vieškeliais savais nutolai,
Tik paukštis švelniai paliečia snapu
Ties nušienautais vasaros atolais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-07-29 22:10:13
Gražu ir tikra…
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-27 11:30:00
Švelnios ir ilgesingos eilės, patiko.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2017-07-27 08:49:33
Eilėmis maldomas ilgesys suteikia stiprybės.
Tik paukštis švelniai paliečia snapu
Ties nušienautais vasaros atolais.
Švelniai paguodžia, bet ir vėl sugrąžina tolumas. Išties, ilgesys nenumaldomas. Gražūs jausmai natūraliai plaukia.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-07-27 03:30:12
Gerai. Tikrai gerai. Ir nebanaliai, ir techniškai beveik idealiai.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-07-26 16:22:56
Ir aš (vis dar) Tikiu... Net ir eilėraščiais lyg maldomis. Bet kodėl, (vis dar) nežinau?
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-26 12:29:46
Su didele įtaigos jėga...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2017-07-25 14:51:53
jautriai