Neliko tavo vasarų, tikiu,
Kad visos dienos lis lietum ir rodos
Man reikia jau dienų kitų ir kitokių,
Kai rūkas išsisklaido tarsi godos.
Įslaptinti pavidalai  žvėrių,
Kurių neliko tekant mėnesienai,
Aš žvilgančius voratinklius neriu
Ir apraizgau žiauraus likimo sieną.
Bet tu išėjęs iš manų sapnų
Jau vieškeliais savais nutolai,
Tik paukštis švelniai paliečia snapu
Ties nušienautais vasaros atolais.