Santrauka:
Rašytas per paskutinę pilnatį, o dieną varginantį lietų... Kartais nusišypsodavo ir saulutė...
Gęsta diena – saulės, lietaus, vėjo
Dainos posmas – nuskambėjo –
Vakaras apgaubs kupolu niūriu,
Tyloje gėriesi saulėlydžiu rausvu...
....... .................................
Raudona žara nušvietusi padangę,
Vėjas nurimęs – aplinkui gaivu:
Baigėsi lietaus lašai žemę dengę,
Į Subačiaus kalną išlydėti saulės einu...
Mintyse palydi dieną, pasitinki naktį –
Ką davė? Klausimas lydi nuolatos –
Stebi gęstantį saulėlydį dar vieną –
Nežinai, ar kada nors pasikartos...
.........................................
Tarsi skubėtų, gęsta vakaro žara,
Tilsta skambėję gyvybės garsai –
Aplinkos pasaulis panirs į tamsą –
Gal laikinai apgaubs mėnulio šviesa?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-23 17:23:45
Man mielesnis saulėtekio sutikimas, esu "vyturys".
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-23 13:36:44
Tai todėl, kad būtis ši viena,
ir kartoti jos niekam neleista,
kada baigias diena dar viena,
būna liūdna ir truputį keista...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-22 12:43:03
gražios saulėlydžio palydos...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2017-07-22 05:46:35
Taip, palydint kiekvieną pragyventą dieną, palydi amžinas klausimas – kuo praturtėjai, ką praradai?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-07-21 23:57:49
Taip, tas lietus visus vargina. Net mane patį :)