Palydint saulėlydį...
Gęsta diena – saulės, lietaus, vėjo
Dainos posmas – nuskambėjo –
Vakaras apgaubs kupolu niūriu,
Tyloje gėriesi saulėlydžiu rausvu...
....... .................................
Raudona žara nušvietusi padangę,
Vėjas nurimęs – aplinkui gaivu:
Baigėsi lietaus lašai žemę dengę,
Į Subačiaus kalną išlydėti saulės einu...
Mintyse palydi dieną, pasitinki naktį –
Ką davė? Klausimas lydi nuolatos –
Stebi gęstantį saulėlydį dar vieną –
Nežinai, ar kada nors pasikartos...
.........................................
Tarsi skubėtų, gęsta vakaro žara,
Tilsta skambėję gyvybės garsai –
Aplinkos pasaulis panirs į tamsą –
Gal laikinai apgaubs mėnulio šviesa?..