Nebuvau aš tenai, negirdėjau
nei ošimo prie jūros krantų,
kaip daina plaukus tyliai pavėjui
tūpė paukščiais ant tavo delnų.
Nebuvau, man tik rodės, kad vėjas
tuoj pakils ir nulėks ten, kur tu,
kur daina paskui paukštį nuskriejo
rūko debesiu, klaidžiai tirštu.
Nebuvau, man tik viskas sapnavos –
svaigios kopos, išblyškus smiltis,
ir žuvėdra sparnu pamojavus,
rodės, kils per marias ir atskris.
Nebuvau – tebuvai sapnas mano,
bet ir jis su migla tuoj išnyks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-07-22 00:00:21
Vaizdžiai ir jausmingai.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-21 23:02:56
Gražus sonetas jūrai
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-21 20:53:49
puikus sonetas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-21 17:02:26
Malonu tokius sapnus sapnuoti.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-07-21 12:04:58
rūko debesiu skaudžiai baltu >
įnagininkas kirčiuojamas báltu... (ir tada nesirimuoja su tu)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-21 11:23:27
Gražus, ilgesingas sapnas.