Santrauka:
Kažkada mano senelis man prisipažino: „Mylėjau, labai mylėjau. Ana buvo aukšta, su balta ilga kasa, ale, biedna...“
Tos prieškario istorijos tęsinį žinau, bet jis netilptų net į visą eilėraščių knygą.
Tad ar buvo gyventa? Ar keitė
Rytas– vakarą, naktį – diena?
Ir ar buvo kadaise mergaitė –
Tarp kitų tik viena? Tik viena,
Pas kurią ir dabar dar ateičiau
Nusimesdamas metų naštas,
Atiduočiau likimui bekraičiui
(Tereikėtų tik žodį ištart)
Savo žiburį šviečiantį vilčiai –
Juk todėl visad ji nemari.
Ar dar kartą pamilčiau? Pamilčiau!
Praeitis gal išdžiūtų gili...
Dugno smėly surasčiau aš žiedą –
Tą, kurį dovanot nedrįsau.
O juk buvo ne kartą žadėta
Ir žadėjau ne vien tiktai sau.
Netesėjau tų žodžių likimui –
Praradau daug daugiau nei turiu...
.............................................................
Praeities upė teka ištvinus,
Eina senis siauru tilteliu...
2017 liepos 19 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-21 20:58:42
su sentimentais meilei ir praeičiai...gražu
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-07-20 13:24:32
Liūdna, graži, vaizdingai papasakota, gyvenimo istorija. Apie meilę, bet kitaip.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-20 12:08:55
Prasmingas pamintijimas, gili išpažintis sau ir skaitytojui.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-20 10:45:14
Štai taip buvo ir dabar tebėra...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2017-07-20 10:32:52
Sužavėjo senis siauru tilteliu...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-20 08:18:39
Gyvenimiškos eiles.
Svetimi pinigai (turtai) retai kam atneša laimę.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-07-20 08:00:21
Viskas gerai! }