Tad ar buvo gyventa? Ar keitė
Rytas– vakarą, naktį – diena?
Ir ar buvo kadaise mergaitė –
Tarp kitų tik viena? Tik viena,
 
Pas kurią ir dabar dar ateičiau
Nusimesdamas metų naštas,
Atiduočiau likimui bekraičiui
(Tereikėtų tik žodį ištart)
 
Savo žiburį šviečiantį vilčiai –
Juk todėl visad ji nemari.
Ar dar kartą pamilčiau? Pamilčiau!
Praeitis gal išdžiūtų gili...
 
Dugno smėly surasčiau aš žiedą –
Tą, kurį dovanot nedrįsau.
O juk buvo ne kartą žadėta
Ir žadėjau ne vien tiktai sau.
 
Netesėjau tų žodžių likimui –
Praradau daug daugiau nei turiu...
.............................................................
 
Praeities upė teka ištvinus,
Eina senis siauru tilteliu...
 
2017 liepos 19 d.