Santrauka:
liepos popietės ekspromtas...
Iš vyšnių sodo temstant išėjai
Palikęs nuovargį ant mano rankų,
Vėl keistas keistas liūdesys aplanko,
Kai švysčioja už sodo žiburiai.
Suspindo ašara šešėlyje sapnų,
Vienatvė savo laivą supo, supo, supo,
Ant rausvo skruosto ir ant mano lūpų
Beliko antspaudas praėjusių dienų.
Jei netesėsi, nieko nežadėk,
Pavasario, sparnų, skrajūno vėjo,
Jis savo apavą seniai jau suavėjo,
Žinau, jau nesugrįši tu vis tiek...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-07-22 21:52:16
Mielai skaitomas...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-19 22:30:39
Taip, rimavimas naujas pas jus...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-19 21:47:24
Geras ekspromtas, puikus gaubiamasis rimas... Ir susitaikymas: Žinau, jau nesugrįši tu vis tiek...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-18 21:13:57
Kas žino žmonių kelius? Jie patys nežino, kaip pasielgs vienu ar kitu atveju.
Tikėkit ir laukit. Dings liūdesys bei vienatvė pabėgs.