Kai tavo žvilgsnis ilgesiu nušvis,
Nekaustys žemės gruodas, ledo lytys,
Tavoji vasara saulėtekius dainuos
Ir trauksis tie, kas vasaros pavydi.
Kvepės namai čiobrelių arbata,
Švara, baltom paklodėm, gerumu,
Aš būsiu ta pati, o ne kita
Vėl pasiilgus tėviškės namų.
Pabelski į duris — atidarys,
Priims lyg svečią, kurs retai aplanko,
Giedos už lango giesmę vyturys,
Tave apgaubs švelnumas rankų.
.........
Kai tavo žvilgsnis ilgesiu nušvis,
Žieduose supsis margos plaštakėlės,
Atidaryki ilgesiui duris,
Pažvelk — laukuos gražiausios gėlės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-07-19 00:17:18
Švelnus, tyras ilgesys…
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-17 10:54:12
Gražios eilės. patiko.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-15 09:08:57
Ilgesio pėdom keliaujantys žodžiai...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-07-15 08:38:48
vauuu ;) taip ilgesingai romantiška. AČIŪ
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-07-14 23:14:01
Praeitas geresnis buvo, tas, kur gaubtiniu rimu. Ten pirmame posme tik truputį rimas sušlubavęs, bet šiaip tikrai geras, o ir sudėtingesnis, metaforos nebanalios. Čia toks jausminukas, kur lengva ranka rašytas.