Kai tavo žvilgsnis ilgesiu nušvis,
Nekaustys žemės gruodas, ledo lytys,
Tavoji vasara saulėtekius dainuos
Ir trauksis tie, kas vasaros pavydi.
Kvepės namai čiobrelių arbata,
Švara, baltom paklodėm, gerumu,
Aš būsiu ta pati, o ne kita
Vėl pasiilgus tėviškės namų.
Pabelski į duris — atidarys,
Priims lyg svečią, kurs retai aplanko,
Giedos už lango giesmę vyturys,
Tave apgaubs švelnumas rankų.
.........
Kai tavo žvilgsnis ilgesiu nušvis,
Žieduose supsis margos plaštakėlės,
Atidaryki ilgesiui duris,
Pažvelk — laukuos gražiausios gėlės...