Ar kada tu mąstei, kad būtis
Tabaluoja ant plono voratinklio gijos?
Tol gerai, kol gerai,
Bet juk nieko nėra pastovaus.
Pievoj takas, aure,
Lyg nebuvęs velėnom užgijo,
Kiek reikės patrepsėt,
Jei naujai jį norėsi įspaust?
Turtas – kiek po nagais
Ir per šermenis blunkantis vardas –
Nemazgotas raudom
Jau rytoj jis nevartomas bus.
Vėjo gūsis ir kvit –
Ką tu tvėrei, raizgei, tą suardo.
Neregėjęs ilgiau
Ar pažinsi savuosius vaikus?
Dieve, kaip tai trapu,
Kaip tai laikina, menka, bet šventa –
Ilgesių liūdesiai iš senukų išpurto juokus.
Atlaikytų gija,
Bet kad rankose jėgos išsenka.
Ar kada tu mąstei,
Koks gyvenimas žiauriai gražus?
Ir svajonės plazdės
Kaip už stiklo pakliuvus plaštakė,
Ir galinga aistra
Rausvą drovesį plėš į skutus,
Bet atminti sunku,
Ar nei vienas karšinčius nesakė,
Kad nektaras būties
Užmaskuoja, kiek graudulio bus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-10 19:07:35
Visada skaitau jūsų eiles ir gėriuosi jomis. Nepakartojamas stilius, metaforos ir gilumos...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-07-10 17:19:22
Takas velėnom užgijo... taip ir sodybos užgyja. Vaizdinga, sodru.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-07-10 14:36:36
Voratinklis būties... Kartais jis oi kiek daug išlaiko...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-10 11:16:38
Būties trapumas - plonose voratinklio gijose. Iškalbinga, sodru!
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-10 11:07:36
Nektaras būties užmaskuoja. Gyvenimo realijos atspindys.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-07-10 10:59:26
Stipriai jautru...ačiū
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2017-07-10 09:31:58
Linksmai liūdnai graudus – o jau metaforos, o jau žodynas, norisi cituoti vos ne kiekvieną eilutę, todėl nešuosi į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-07-10 07:25:54
Vis tos senos išmintys, kad ir išklerusiam vežime, bet dar šia žeme..., o Jūsų mintys
gražiai suklostytos su išpurtytais senukų graudžiais juokais.