Tas langas buvo visada pravertas
Į tavo, mano, mudviejų pasaulį...
Šviesos tik – ir jame nebuvo kartais,
Ne kiekviena diena sutilpo saujoj,
Kai mintys ir minutės išbarstytos
Ieškojimams... O čia ir džiaugtis tenka,
Kai paieškoj tave aplenkia kitas,
Anapus kranto tiesdamas tau ranką...
Ir ta srovė baisi jau nebebūna,
O ir sušlapti nebijai. Juk šildys
Ir žvarbią sielą, nors pridengs tik kūną...
Ir nesvarstai, ar bristumei dar kartą,
Ar vėl ieškotumei to seno tilto,
Kai supranti – sušlapti buvo verta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2017-07-11 12:04:48
Išgyventa tai, kas neatsitiktinai, o kiekvienas išgyvenimas – išmintis. Gražūs jausmai ir mintys plaukia nuosekliai.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-10 12:53:11
Kai supranti, sušlapti buvo verta, -patiko. Tuomet ir sąžinės negraužia.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-10 11:27:06
Sonetas, gražiai sugulę mintys...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-10 09:53:59
gražus sonetas
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-07-09 23:29:20
tikras, subtilus...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-07-09 22:54:10
Ir perskaityti buvo verta.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-07-09 21:40:51
Kai nesvarstai.... daug talpina