Leisk plazdėti jausmams –
Ežere lai sapnuos valtis burę,
Gera būna pamiršt prirakintus grandinėm irklus.
Nors dažnai miegalius
Nei dievai, nei velniai neprižiūri.
Ne, tikrai ne liga, jei geidauji iš EGO išsprūst.
Iš akių – kibirkštis.
Užgesink drėgnomis ją glamonėm.
Pinas kūnai kasom ir užsiriša kraujo mazgai.
Pažiūrėk atidžiau –
Šitaip švyti tik žydintys žmonės.
O paskui bus, kaip bus.
Nežadėk tik, prašau,
amžinai.
Taip, aš meilei godi,
Ir jinai man gal atėmė protą.
Tuo nektaro lašu užsipildžiau visas kamaras.
Leisk plazdėti jausmams
Virš ant kranto dūlėjančio luoto –
Burės gal ir nebus,
Bet nors irklai tikrai atsiras.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2017-07-09 16:28:35
„prašau“ netaisyčiau – yra modalinis atspalvis. Taisyklių kūrėjai gan dažnai pristato bereikalingų kliūčių, geisdami viską smulkmeniškai reglamentuoti... užuot leidę variantus.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-07-08 21:25:41
Labai vaizdingai tiesiog lyg akvarele nutapyti jausmai,ačiū
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-07-08 09:59:19
Iš esmės patiko (ypač kontūrą suteikiančios trys pradžios ir trys pabaigos eilutės, nors ir vidury švyti tarsi lelija).
Apie neįdomų, bet būtiną:
su godus, -i netinka naudininkas – ne kam, o godus ko > aš meilės godi
gan dažna (daugelio) klaida – prašau vartosena:
Nežadėk tik, prašau, amžinai. > kartais tas prašau gali būti pateisinamas (atsako į kl. ką darau), bet čia aiškiai kaip įterpinys, o tai negerai, turi būti pradžioje (Prašau, nežadėk amžinai).
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-07-08 07:38:15
Aistringai viltinga...gražu...ačiū