Santrauka:
skirta Salomėjai Nėriai
Apkvaito kasdienybė
Nuobodybės glėbyje,
Anodijos garais
Mintis suvilgius.
Žiedai užduso
Plėveliniam apvalke,
Jų ašaras
Sugėrė laiko dulkės.
Ir Tu pasaulį
Šitokį radai,
Ir nemokėjai
Tokiame gyventi.
Basa išbėgai...
Ledo lūžtantys takai
Neleido Tau ramiai,
Oriai pasenti.
Nesuprasta, nemylima,
Nelaukiama,
Klupai, kilai
Ir atgaila tikėjai...
Kiek metų?
Tavo žodžių magiški kerai
Lig šiol neboja
niurnančių teisėjų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-07-04 21:07:02
svajokliams sunku pasaulyje, jų atviros širdys sušildo net saulę
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-04 15:12:50
puikiai perteikta nuotaika...patiko
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-04 13:10:35
Gražios ir teisingos eilės... Man patiko jos romantinė kūryba... Bendradarbės mamai dėstė lietuvių kalbą, todėl daug pasakodavo jos būseną per pamokas... Buvo svajotoja...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-07-04 12:42:09
Gal ir nesuprasta, bet nepamiršta...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-07-04 11:19:26
Žavios eilės.