Apkvaito kasdienybė
Nuobodybės glėbyje,
Anodijos garais
Mintis suvilgius.
Žiedai užduso
Plėveliniam apvalke,
Jų ašaras
Sugėrė laiko dulkės.
Ir Tu  pasaulį
Šitokį radai,
Ir nemokėjai
Tokiame gyventi.
Basa išbėgai...
Ledo lūžtantys takai
Neleido Tau ramiai,
Oriai pasenti.
Nesuprasta, nemylima,
Nelaukiama,
Klupai, kilai
Ir atgaila tikėjai...
Kiek metų?
Tavo žodžių magiški kerai
Lig šiol neboja
           niurnančių teisėjų.