O rudenį matau pro vasaros žalius pirštus,
matau išeinančius ir nesugrįžtančius,
matau, kaip beržas barsto gelstančius lapus,
po vieną, tarsi sapną, nesipildantį, nuvystantį.
Matau ateinančius į čia pro atvirus būties vartus
trapius, gležnus, kaip žiedas vyšnios,
tebus gyvenimo jiems mirksnis dalinamas perpus
su saule ir su mėnesiu, žuvėdrai viršum marių krykščiant.
Tebus pilnatvės dideli sapnai,
kurie kaip mėnuo dangumi į širdį ritas,
kai išsipildymą per du rasos lašus matai,
ir po nakties, žinai, visad ateina rytas.
Tai kas, kad tavo rankose jau vakaro gaisai,
žinai, laimingas bus kažkas, ne tu, bet kitas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-07-03 10:59:26
laimingas bus kažkas, ne tu, bet kitas.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-07-02 07:51:01
,tebus pilnatvės dideli sparnai,,...
puikios eilės, priglausiu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-01 14:27:55
žinai, laimingas bus kažkas, ne tu, bet kitas.
o vis tik gera sutikti, matyti laimingą ir kitą...
Puikus sonetas. Pasiimu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-01 09:30:54
Laimingam būti ne kiekvienam skirta... Deja...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-30 20:11:05
puikus, jausmingas sonetas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-06-30 13:20:53
Kas žino kur slypi laimė?..