tave radau...
neabejok –
aš kada nors tave pamiršiu,
nors tu buvai gyvenimo ašis.
manei, maldausiu,
spausiu viltį saujoj?
nė velnio,
tavo vardas – užmarštis.
tikrai žinau –
ištrinsiu tavo veidą,
nors man pasaulį perskėlei pusiau.
iki tavęs nebuvo nieko tikro,
o po tavęs
lyg dykumoj išdegintoj braidau.
jau pavargau...
mokėjau didžią kainą
už tai, ką savo sieloj akmeniu slėpiau –
kad taip giliai tavy galiu nuskęsti...
... nuo dugno atsispyrus
vėl įkvėpt bandau.
tiktai dabar
gurkšneliais gersiu laisvę –
dangau, ko galim trokšt daugiau?..
----------
... tik vėlei šiltą ranką rankoj spausti –
ne lūpom – širdimi kuždėti –
aš tave radau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-07-03 11:11:39
Griežtai, bet va pabaiga ir ištirpdo...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-01 14:41:05
Jausmų potvynis... savita, nebanalu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-01 09:21:47
Kiekvienam savas gyvenimas, o gal likimas?..
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-30 20:14:28
skausmingas kalbėjimas...ir labai įtaigus
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-06-30 14:06:21
Įtaigu.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-06-30 12:31:31
Gyvenimas - tai gyvenimas ir nieko nepakeisi. Gražiai išsakytas jausmas.