taip viskas tolima tolima
kartais galvoju ar iš viso tai nutiko man
buvo devintoji mano gyvenimo vasara
ir paskutinė kai dar buvau su savo tėvu
ir dar tas naujas dviratis brangus ir žvilgantis...tėvo dovana
gerai pamenu kaip jis mokė mane važiuoti
atsargiai prilaikė o aš drąsiai myniau pedalus
jaučiausi savim pasitikinti ir drąsi
bandėm vis iš naujo ir iš naujo
o paskui jis nustojo mane prilaikyti
lėkiau nuo kalnelio viena
ne ne viena o su vėju
nepakartojamas jausmas
iki tol nieko panašaus nepatyriau
vaikiška širdelė spurdėjo iš džiaugsmo ir dėkingumo savo tėvui
tai buvo paskutinė mūsų diena kartu
kitą dieną jo nebeliko
iškeliavo ten iš kur negrįžtama
nespėjome atsisveikinti
vis dar menu tave tėve po šitiekos dešimtmečių
išdavikė ašara suvilgo blakstienas
ilsėkis ramybėje mano brangus žmogau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-06-28 13:00:21
Jautriai atviras...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-06-28 12:48:24
Skausminga netektis, todėl prisiminimai išlieka amžinai...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-28 10:56:50
Lieka tik vėjas ir prisiminimai, graudu.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-06-28 08:25:02
Iki šiurpuliukų... Toks trumpas tas kelias prilaikomai Tėvo... O paskui - lieka vėjas....
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-06-28 08:00:40
ir mano tėtis mane išmokė važiuoti dviračiu...ir džiūgavo man laimėjus "Kregždutę" respublikinėse dviratukų varžybose...AČIŪ už prisiminimus
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-28 02:50:06
Nekomentuotina, nes asmeniška. Bet šilta... Labai.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-06-27 23:28:49
jaudinantys prisiminimai...
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-06-27 23:23:55
Jautru. Tėvas mums lyg stuburas, kai jo netenkame reikia kažkaip laikytis patiems. Dėja, pažįstamas jausmas