Nurimę sieloj visada jausmų badaus...
Ir nesvarbu, kad laimės pilnos akys –
Nutūpus ant gėlės daili plaštakė
Neneš į avilį nektaro nei medaus.
Ir neišauš diena, kai vėjas stūgaus –
Tyla tyra it krištolas... O kas už jos?
Bijok tokios tylos, nes ji pati bijos
Net aido garso – subyrės įtrūkus...
Ant aukuro neneški savo praeities –
Nebūna tuštumos – juk plėnys lieka
Ir kada nors ant balto, balto sniego
Juodų šešėlių rankom klaikiai išsities.
Vėl nerimas į sielos vidų įsibraus...
...........................................................................
Jausmai sugrįš ne tie, kuriuos paliko –
Užaugs vien piktžolės ant lauko dyko,
Bet jų jau niekas niekada nebeišraus...
2017 birželio 20 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-06-28 09:50:24
Geras... Jau pirma eilutė "pagauna"..Ir vis gilyn, ir vis daugiau prasmės bei tiesos...
Nebūna tuštumos – juk plėnys lieka
Ir kada nors ant balto, balto sniego
Juodų šešėlių rankom klaikiai išsities.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-06-28 09:25:41
Gyvenimo padiktuotos eilės. Praktiškai kiekvieną porą ištinka krizė. Skaudžiau paliečia gražuoles, nes po įsitikinimo, kad ji yra pati gražiausia, staiga paaiškėja, kad ji klydo, nes atsirado kita, kuri be grožio, dar galinti pasiūlyti kur kas daugiau.
Pastebėjus, kad meilė išeina, priverčia tą kuris klydo permąstyti, ką ne taip darė ir keisti savo elgesį. Svarbiausia suvokti savo klaidas, o ne ieškoti jų pas kitą. Jeigu mes pasikeisime, automatikai pasikeis ir partneris.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-27 20:52:39
kokia prasminga jau pirma eilutė, o ir toliau gili prasmė...
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-06-27 16:22:12
Pasiilgau Jūsų eilių :) manau, kad tai nėra iliuzijų pasaulio padiktuotos mintys. Tai išgyvenimo tęsinys... Pažįstamas jausmas, kada ,,IŠEINA MEILĖ"... būna ir pikta, ir neviltis, ir viltis... viskas kartu :) O gal mes kiekvienas randame eilėse tai, ko mums trūksta? ... :)
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-06-27 14:46:44
Piktžolyška!}
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-06-27 14:17:32
Susikurtų iliuzijų pasaulyje gimsta mintys, neaišku, ar turinčios ramsčius tikrovėje, galbūt kitaip jos nesirastų. Juk ir V. Mačernis kažkada pasakęs - Visi tikėjimai fantazijos žaislai, apie tikrovę nieko pasakyt negali, bet...
Įtaigūs žodžiai, nors ir nepaliekantys vilties. Patiko eilėraštis, gilios mintys.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-27 10:21:49
Be jausmų bado būtume lyg medinukai, bet nerimas žudo.Patiko.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-06-27 07:53:45
eiliukas patiko... ir... atsakyti panorau...tos piktžolė žydės...plaštakės mėgausis tyla ir nektarą saldų ragaus :) jausmus ant aukuro poetas atnašaus...