Medunešis

Nuvinguriavo
Palaimos šiurpukai
Nuo smilkinių,
Ten, kur pėdos pirštukai.
Lūpų kampučiai apsalo
Nuo bučinio ilgo
Be galo.
Prabudo atodūsių laikas,
Pasimetė nuovokos saikas.
Įkaitintų kūnų aistra
Prabilo tylia aimana.
 
Įkvėpk mane,
Aš – ryto rožė,
Prasiskleidus aušroje.
Išgerk mane,
Aš –  pievų vynas,
Išlaikytas rasoje.
Paliesk mane,
Aš – degantis ugninis
Saulės branduolys.
Mylėk mane,
Aš –  visada saldus
Ir gyvas avilys.
KitaJūra

2017-06-26 06:30:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-06-27 02:22:45

Vau! Na, pasiūlymas viliojantis :)

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-06-26 10:37:40

Čia tas atvejis, kai tampi besvoris ir ruošiesi kilti, taikliai aprašyta.