Nuvinguriavo
Palaimos šiurpukai
Nuo smilkinių,
Ten, kur pėdos pirštukai.
Lūpų kampučiai apsalo
Nuo bučinio ilgo
Be galo.
Prabudo atodūsių laikas,
Pasimetė nuovokos saikas.
Įkaitintų kūnų aistra
Prabilo tylia aimana.
 
Įkvėpk mane,
Aš – ryto rožė,
Prasiskleidus aušroje.
Išgerk mane,
Aš –  pievų vynas,
Išlaikytas rasoje.
Paliesk mane,
Aš – degantis ugninis
Saulės branduolys.
Mylėk mane,
Aš –  visada saldus
Ir gyvas avilys.