Stebuklingas vanduo
Įsilieja į žemišką būtį.
Atiduok, atiduok
Visus rūpesčius – jauskis lengvutis
Tarsi pienės pūkai,
Kai juos vėjas į ateitį neša.
Kam senienas laikai?
Jauski dabartį tikrą ir gražią.
Stebuklingas vanduo
Ir ugnies visa valančios liepsnos
Tavo širdį vaduos.
Atsivers ji ir meilei leis lietis.
Ji tekės lyg vanduo,
Lyg liepsna, kurioje viskas šyla.
Atsiduok, atsiduok
Ir panirk į palaimintą tylą,
O joje suspindės
Tavo siela – jai kūne per ankšta –
Kaip dalelė žvaigždės,
Spinduliais, kurie nugali tamsą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-26 12:08:47
Pukios mintys.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-06-26 00:06:41
Ir eilės lyg vandens tekmė.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-25 12:52:24
Pritariu Kaip lietui
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-25 02:04:37
Puikiai parašyta. Nebanaliai, bet ir neįmantriai. Beje, taip rimuoti pakankamai sudėtinga, nes tenka nedaugžodžiaujant parinkti tinkamus žodžius, kurie rimuotųsi ir išlaikytų mintį. Liepsnos/lietis nepastebiu, nes šiaip tai idealiai klasikinis rimavimas. Šaunuolė, va,kaip reikia!