Stebuklingas vanduo
Įsilieja į žemišką būtį.
Atiduok, atiduok
Visus rūpesčius – jauskis lengvutis

Tarsi pienės pūkai,
Kai juos vėjas į ateitį neša.
Kam senienas laikai? 
Jauski dabartį tikrą ir gražią.

Stebuklingas vanduo
Ir ugnies visa valančios liepsnos
Tavo širdį vaduos.
Atsivers ji ir meilei leis lietis.

Ji tekės lyg vanduo, 
Lyg liepsna, kurioje viskas šyla. 
Atsiduok, atsiduok
Ir panirk į palaimintą tylą,

O joje suspindės
Tavo siela – jai kūne per ankšta –
Kaip dalelė žvaigždės,
Spinduliais, kurie nugali tamsą.