Atleisk,
Apsirėdžiusi nuospaudų, šerpetų, raukšlių rūbus,
Pamažėl akmenėju –
Nenorėdama
Bendratį mūsų sudrumstusi būsiu,
Įskėlus
Ir užkasus po lūkesčių smiltimis.
Dabarties grindinys –
Aštriabriaunė skalda,
Kokia eidamas žingsnį kiekvieną keiksnosi.
Keistos būna bejausmės žmonių simbiozės,
Keistas geismas sopėti tada,
Kai neaišku,
Ar gyvas?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2017-06-22 15:19:24
Sopulys, atėjęs ilgam, sunaikina visus kitus jausmus – labai dera žodžiai „pamažėl akmenėju"
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-22 12:45:06
sopulys mažesnis, kai neaišku, ar gyvas, taip tikiuosi.