Ne visos nuoskaudos keliauja užmarštin,
Jos vis atsiveria, kaip votys pilnos skausmo...
Skeveldra užkrėsta, pakliuvusi širdin,...
Vis primena save ir duria lyg už bausmę...
Atleidau aš seniai visiems skriaudėjams,
Te juos aplenks nelaimės, išdavystės...
Tiktai kodėl užmiršti niekaip negalėjau?
Kodėl slogiais prisiminimais viskas grįžta?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-06-22 10:45:29
Kad nereikėtų niekam atleisti, reikia į skriaudas pažiūrėti filosofiškai ir nekreipti dėmesio, norint išsaugoti savo sveikatą.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-22 10:09:49
kai atleidi nuoskauda išnyksta, nebent tik gailestis žmogui, kuris blogai elgėsi.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-06-22 07:10:28
atleidimą reikia kartoti lyg maldą, kad nuoskaudos neatsivertų...