Ne visos nuoskaudos keliauja užmarštin,
Jos vis atsiveria, kaip votys pilnos skausmo...
Skeveldra užkrėsta, pakliuvusi širdin,...
Vis primena save ir duria lyg už bausmę...

Atleidau aš seniai visiems skriaudėjams,
Te juos aplenks nelaimės, išdavystės...
Tiktai kodėl užmiršti niekaip negalėjau?
Kodėl slogiais prisiminimais viskas grįžta?