Neliūdėki, avinėli mano baltas,
Mano baltas debesų pusnyne.
Ar ir tau, sakyki, būna šalta?
Nerimas mintis kankina?
Į aguonos lūpas žvelgiant gelia? –
Patikėk – tiktai akimirką.
Švelniai pūstelk – raudona suknelė
Nuplevens dar mušant dvylikai...
Apgaulingas šios viliokės šokis –
Lyg čigonė – buvo ir pradingo...
Iš aukštybių tau neteks bučiuoti –
Liksi baltas, nors ir nelaimingas...
Nukrapnok lietum be liūdesio,
Žvaigždėmis tamsoj nulyki.
---
Tartum laivas, tolsti plukdomas,
Vienišas virsti į lytį...
2017 m. birželio 18 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-06-21 21:39:31
Vaizdingos eilės. Graži minčių raiška.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-21 19:26:52
toks netikėtumo įspūdis, puikiai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-06-21 15:06:09
Vis randat kažką naujo ir netikėto. Trumpas žydėjimas, trumpa draugystė... Gražu.