Debesis ir aguona

Neliūdėki, avinėli mano baltas,
Mano baltas debesų pusnyne.
Ar ir tau, sakyki, būna šalta?
Nerimas mintis kankina?
 
Į aguonos lūpas žvelgiant gelia? –
Patikėk – tiktai akimirką.
Švelniai pūstelk – raudona suknelė
Nuplevens dar mušant dvylikai...
 
Apgaulingas šios viliokės šokis –
Lyg čigonė – buvo ir pradingo...
Iš aukštybių tau neteks bučiuoti –
Liksi baltas, nors ir nelaimingas...
 
Nukrapnok lietum be liūdesio,
Žvaigždėmis tamsoj nulyki.
---
Tartum laivas, tolsti plukdomas,
Vienišas virsti į lytį...

 
2017 m. birželio 18 d.
Saulėlydis

2017-06-21 08:14:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-06-21 21:39:31

Vaizdingos eilės. Graži minčių raiška.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-06-21 19:26:52

toks netikėtumo įspūdis, puikiai...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2017-06-21 15:06:09

Vis randat kažką naujo ir netikėto. Trumpas žydėjimas, trumpa draugystė... Gražu.