Debesis ir aguona
Neliūdėki, avinėli mano baltas,
Mano baltas debesų pusnyne.
Ar ir tau, sakyki, būna šalta?
Nerimas mintis kankina?
Į aguonos lūpas žvelgiant gelia? –
Patikėk – tiktai akimirką.
Švelniai pūstelk – raudona suknelė
Nuplevens dar mušant dvylikai...
Apgaulingas šios viliokės šokis –
Lyg čigonė – buvo ir pradingo...
Iš aukštybių tau neteks bučiuoti –
Liksi baltas, nors ir nelaimingas...
Nukrapnok lietum be liūdesio,
Žvaigždėmis tamsoj nulyki.
---
Tartum laivas, tolsti plukdomas,
Vienišas virsti į lytį...
2017 m. birželio 18 d.