Jėzus alyvų sodelyje
Virš Jūsų lovos.
Paslaptingai kvepianti
Vaistinėlė kojūgalyje.
Suolas, ilgas, ąžuolinis,
Metų ir vaikų nupoliruotas,
Plūkta asla virtuvėlėje
Ir Jūs, du senuku,
Besisukančiu toje asloje,
Šiąnakt aplankėt mane
Minčių gelmėje.
Močiute,
Kaip sugrįžt į vaikystę –
Vėl klausyt tavo pasakų,
Tavo dainų?
Močiute,
Man jau skauda
Naktim ne pilvuką...
Baisiai sopa
Kažkur po širdim.
Kiek tų metų
Voratinkliais jau nusidraikė,
O aš taip vieniša naktyje.
Dar norėčiau sušokt
Valsą svaigų asloje...
Duok, močiute, man mėtų,
Mažą šaukštuką,
Kaip vaikystėj pasaldintą meduje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-21 00:35:44
Gražiai piešiate, juolab savitai ir ne saldžiai, nors medus ir figūruoja :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-20 20:44:08
taip tikroviškai gilu...priglausiu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-06-20 11:00:48
Labai jausmingi ir vaizdingi prisiminimai apie močiūtę.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-06-20 10:59:11
ach, tas cukraus šaukštukas su mėtom...o jau buvau pamiršus...atgaivinot prisiminimus...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-20 10:23:15
artima, labai mylėjau močiutę,ir dabar jos trūksta.11 metų jos netekau.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-06-20 08:25:50
Taip tikra ir jautru...