Pilnaties monologas

Jėzus alyvų sodelyje
Virš Jūsų lovos.
Paslaptingai kvepianti
Vaistinėlė kojūgalyje.
Suolas, ilgas, ąžuolinis,
Metų ir vaikų nupoliruotas,
Plūkta asla virtuvėlėje
Ir Jūs, du senuku,
Besisukančiu toje asloje,
Šiąnakt aplankėt mane
Minčių gelmėje.
Močiute,
Kaip sugrįžt į vaikystę –
Vėl klausyt tavo pasakų,
Tavo dainų?
Močiute,
Man jau skauda
Naktim ne pilvuką...
Baisiai sopa
Kažkur po širdim.
Kiek tų metų
Voratinkliais jau nusidraikė,
O aš taip vieniša naktyje.
Dar norėčiau sušokt
Valsą svaigų asloje...
Duok, močiute, man mėtų,
Mažą šaukštuką,
Kaip vaikystėj pasaldintą meduje.
KitaJūra