Kokia užgesusios žvaigždės spalva?
Koks skonis liūdesio ant pasmerktojo lūpų?
Ką šnabžda prietemoj prie šventojo suklupus
Žila madona gedulo skara,
Kai jos suskeldėję nuo laiko pirštai
Skaičiuoja rožinį lyg liestų paslapčia
Padovanotą mylimojo vėrinį
(Šitam gyvenime, anam, sapne?).
Ir nežinau, kaip ištveria dangus,
Kai mūsų skausmą palytėjęs verkia.
Ar tamsoje ir Dievas užsimerkia,
Palikęs mums save pačius?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-17 18:07:30
Žinančiai parašytas. Gerai. Nors ir apie tai ko pilnai nežinome...
:-)
Vartotojas (-a): netektis
Sukurta: 2006-11-17 13:36:21
Super! Ypac patiko klausimas: Koks skonis liūdesio ant pasmerktojo lūpų...
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2006-11-16 22:27:00
Tiesiog jaučiuosi privalanti pasakyti: kaip skaudžiai geri tie žodžiai...
Kaip ryškiai ir skaudžiai pasakei...
Manykime, kad Jis neužsimerkia. Kad mato mus ir tamsioje tamsoje..
:))
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-11-16 20:31:03
Nežinau, ar kam dar taip labai patiks būtent šita, skliaustukais apgaubta eilutė: (Šitam gyvenime, anam, sapne?). Tik tarp "anam" ir "sapne" mintyse dedu brūkšlelį, šitaip sau pačiam išryškindamas prasmę to, ką man pakuždėjo ši eilutė.