Santrauka:
Kai birželio vidury visą dieną šaltai lyja ir tamsu
Kai žodžių nebebus,
Išliks erdvė –
Dygliais žieduose rožės.
Kažkas stebėsis –
Kam tylėt?..
Bet kartais ir tyla paguodžia...
Ir kam kartot, kad lapai kris,
Kad gyslomis tekės nuobodžiai
Ruduo...
Dienas praris naktis
Ir lis...
Ir lis ilgai, be žodžių...
Bus žemė taip arti dangaus
Ar atvirkščiai –
Dangus pajuodęs
Prie mano žemės prisiglaus,
Sakys – myliu,
Bet kaustys gruodas...
Ir nebebus prasmės ilgiau
Palšam slapstytis liūdesiui...
---
Tyla..
Nuo žodžių pavargau –
Prašau jų nebejudinti...
2017 m. birželio 13 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-06-14 18:43:18
Pritariu, kai kuriais atvejais geriau tyla. Ji daug iškalbingesnė(kaip ir eilės)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-14 14:53:20
labai artimos savo nuotaika, nuojauta ir nostalgija eilės...glaudžiu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-06-14 10:52:07
Puikios eilės.
Jūsų eiles neužtenka perskaityti, tačiau reikia įsigilinti ir pamąstyti.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-14 09:35:36
Būna žodžių nuo kurių pavargsti, kartais daug geriau tyla, nei žodžiai, patiko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-06-14 09:06:12
taip, ,,kartais ir tyla paguodžia" ir liūdna, kai ,,šaltai lyja"
Stipriai pasakyta