Kai žodžių nebebus,
Išliks erdvė –
Dygliais žieduose rožės.
Kažkas stebėsis –
Kam tylėt?..
Bet kartais ir tyla paguodžia...
 
Ir kam kartot, kad lapai kris,
Kad gyslomis tekės nuobodžiai
Ruduo...
Dienas praris naktis
Ir lis...
Ir lis ilgai, be žodžių...
 
Bus žemė taip arti dangaus
Ar atvirkščiai –
Dangus pajuodęs
Prie mano žemės prisiglaus,
Sakys – myliu,
Bet kaustys gruodas...
 
Ir nebebus prasmės ilgiau
Palšam slapstytis liūdesiui...
---
Tyla..
Nuo žodžių pavargau –
Prašau jų nebejudinti...
 
2017 m. birželio 13 d.