Nerašyti laiškai atminty—
Mano būtojo laiko likučiai,
Gal ir tu pasimetęs, kenti,
Gal nubrizgo svajonių blizgučiai?
Pasiliko takai praeity
Ir abiejų išvaikščiotos brydės,
Rodos, vėl tarsi paukštis skrendi
Ir staiga susivoki paklydęs.
Šaltos ašaros, mano lietau,
Ta pati užburta mėnesiena,
Melsvas rūkas sustojęs nakty
Tarsi manojo ilgesio siena.
Vėl ir vėl savo skausmą geriu
Ir kaskart tik blaivėju blaivėju,
Tu ir vėl lyg tas paukštis skrendi
Ir sapnuos lenktyniauji su vėju.
..........
Nerašyti laiškai atminty
Tarsi mudviejų nerimo klaidos,
Kur tas takas tavojoj širdy,
Kuriame mes su ilgesiu braidom...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-06-02 15:22:35
Vėl ir vėl savo skausmą geriu
Ir kaskart tik blaivėju blaivėju..
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-06-02 13:56:13
Pritariu lietui, paskutines dvi eilutes po "blaivėju" - taisyčiau:
Aš ir vėl tarsi paukštis skrendu
Ir sapnuos lenktyniauju su vėju. Bet tai mano varniškas pamąstymas,
o Jūsų teisė rinktis.Būtojo laiko likučiai puikūs.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2017-06-02 12:41:06
Kūriniu vienu atokvėpiu išsakytas gilus ilgesio išgyvenimas,- emocingas, ryškus, buriantis.
Brandus ir labai grazus eilerastis.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-06-02 11:05:06
Nerašyti laiškai, jų ne vienas braido atminty, kol atsilieka...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-02 08:53:26
Labai ilgesingas ir gražus pilnas jausmų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-02 00:09:45
Viskas ok, jei ne tas lašas deguto... geriu/skrendi nesirimuoja. Galit juk dar tas eiles pasitaisyti, manau, kad rastumėte kažkokią alternatyvą minčiai išreikšti ir rimą suderinti.
Nepykit už kritiką, nes kitiems jos nerašau, kadangi matau, jog tai beviltiška.