Nerašyti laiškai atminty—
Mano būtojo laiko likučiai, 
Gal ir tu pasimetęs, kenti, 
Gal nubrizgo svajonių blizgučiai?
Pasiliko takai praeity
Ir abiejų išvaikščiotos brydės, 
Rodos, vėl tarsi paukštis skrendi
Ir staiga susivoki paklydęs.
Šaltos ašaros, mano lietau, 
Ta pati užburta mėnesiena,
Melsvas rūkas sustojęs nakty
Tarsi manojo ilgesio siena.
Vėl ir vėl savo skausmą geriu
Ir kaskart tik blaivėju blaivėju,
Tu ir vėl lyg tas paukštis skrendi
Ir sapnuos lenktyniauji su vėju.
..........

Nerašyti laiškai atminty
Tarsi mudviejų nerimo klaidos, 
Kur tas takas tavojoj širdy, 
Kuriame mes su ilgesiu braidom...