***

Pakilo žodis lig dangaus,
Pavirto aidu.
Kas jį sugaus, kas jį priglaus?
Kaltė – ant veido...
O žodis? Žodžio nebėra.
Gal ir nebuvo?..
Raukšlėta rūpesčių ranka –
Sena drobulė
Palaimino iš atminties,
Klaidas atleido...

Pakilęs žodis lig dangaus
Sugrįžo aidu...
atkaklioji

2017-05-31 13:43:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2017-05-31 17:37:33

Svarbus žmogaus santykis su žodžiu, savitas. Net iš praeities sugrįžta ne atminimu, o aidu – atkartojimu.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-05-31 15:44:39

gražiai apie žodį

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-05-31 13:54:11

Įtaigu.