Pakilo žodis lig dangaus,
Pavirto aidu.
Kas jį sugaus, kas jį priglaus?
Kaltė – ant veido...
O žodis? Žodžio nebėra.
Gal ir nebuvo?..
Raukšlėta rūpesčių ranka –
Sena drobulė
Palaimino iš atminties,
Klaidas atleido...
Pakilęs žodis lig dangaus
Sugrįžo aidu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2017-05-31 17:37:33
Svarbus žmogaus santykis su žodžiu, savitas. Net iš praeities sugrįžta ne atminimu, o aidu – atkartojimu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-31 15:44:39
gražiai apie žodį
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-05-31 13:54:11
Įtaigu.