Atbris šešėlis. Pasislėps už javo.
Jo varpa – pustuštė, šiek tiek dygi...
Ir vėl diena kažkur tai iškeliavo,
O tu lieki.
Truputį lieka dar kažkas ne tavo.
Mintis? Daina? Ar nuoskauda sprangi,
Kad ta diena it mažvaikį apgavo?
Tačiau argi?
Juk buvo visa tai. Darsyk kartosis –
Pašauks tave lyg lediniu balsu
Atsidūsėjus žemė... Glausis gluosnis:
Tau nebaisu?
Tik debesis prispaudęs saulę juoksis
Ir jis, kaip visada, išliks teisus –
Kad visos naktys juoduma sunoksta...
Kaip ir visų...
2017 gegužės 29 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-31 14:46:58
Kupinos minčių ir lyrizmo eilės. Nors ir sakai, kad visos metaforos išlukštentos, bet dar randi kuo nustebinti :)
Tik debesis prispaudęs saulę juoksis
Ir jis, kaip visada, išliks teisus –
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-31 13:10:02
Ypač patiko antrasis Kasdienės , tikroviškos mintys...Ypač patiko antrasis...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-31 12:42:49
tikroviška ir tapybiška
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-05-31 09:40:09
Filosofiškos, įdomios mintys,patiko.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-05-31 08:46:42
Visai Taip!