Atbris šešėlis. Pasislėps už javo.
Jo varpa – pustuštė, šiek tiek dygi...
Ir vėl diena kažkur tai iškeliavo,
O tu lieki.
 
Truputį lieka dar kažkas ne tavo.
Mintis? Daina? Ar nuoskauda sprangi,
Kad ta diena it mažvaikį apgavo?
Tačiau argi?
 
Juk buvo visa tai. Darsyk kartosis –
Pašauks tave lyg lediniu balsu
Atsidūsėjus žemė... Glausis gluosnis:
Tau nebaisu?
 
Tik debesis prispaudęs saulę juoksis
Ir jis, kaip visada, išliks teisus –
Kad visos naktys juoduma sunoksta...
Kaip ir visų...
 
2017 gegužės 29 d.