Koks džiaugsmas su Tavim sutikti rytą,
           maldoj panirus, tartum tėkmėje versmės,
ir ryto tyloje Tavęs klausyti –
           gyvybės žodžių iš tyros gelmės.


Ištart užtenka Tau tik vieną žodį
           ir juo pripildai širdį sklidinai –
teiki ramybę, viltį ir paguodą,
           ir pašauki kartu keliauti į tenai,


kur šuliniai tušti, kur užrakintos durys,
          kur nėr šviesos – tamsu, lyg po žeme,
ir kur griuvėsiai apleisti ir niūrūs – 
           kvieti ten eit kartu, ištardamas – „Eime! –


Eime kartu – dėl mano karalystės,
          dėl mano meilės ieškančių širdžių,
eime – drąsos! – Ir nebijok suklysti, 
           ir viską vėl pradėti nuo pradžių...“

…………………………………………

Dėkoju, Jėzau, kad kiekvieną rytą
           Žodžiu savu Tu stiprini mane
ir mokai tyloje Tavęs klausyti –
           ir eit kartu, kai pašauki – „Eime!“