Eime!
Koks džiaugsmas su Tavim sutikti rytą,
maldoj panirus, tartum tėkmėje versmės,
ir ryto tyloje Tavęs klausyti –
gyvybės žodžių iš tyros gelmės.
Ištart užtenka Tau tik vieną žodį
ir juo pripildai širdį sklidinai –
teiki ramybę, viltį ir paguodą,
ir pašauki kartu keliauti į tenai,
kur šuliniai tušti, kur užrakintos durys,
kur nėr šviesos – tamsu, lyg po žeme,
ir kur griuvėsiai apleisti ir niūrūs –
kvieti ten eit kartu, ištardamas – „Eime! –
Eime kartu – dėl mano karalystės,
dėl mano meilės ieškančių širdžių,
eime – drąsos! – Ir nebijok suklysti,
ir viską vėl pradėti nuo pradžių...“
…………………………………………
Dėkoju, Jėzau, kad kiekvieną rytą
Žodžiu savu Tu stiprini mane
ir mokai tyloje Tavęs klausyti –
ir eit kartu, kai pašauki – „Eime!“