Juk aš žinau – jis grįš, o tu išeisi...
Ir nebeliks jau mudviejų tykių naktų,
Kurios kvepės žole ir sodo vaisiais,
Ir tuo kaltu, ir nekaltu...
Tikrai tikiu, kad Viešpats mums atleistų –
Daug kartų esame vis šaukę jį vardu
Pasaulyje painiam... Todėl ar keista –
Tu – ten, aš – čia, bet ne kartu?..
Metu metus – saulėlydžiuos užstringa
Ar atsispindi mėnesienos akimis –
Galbūt jie buvo nelabai laimingi,
Tačiau nebuvo svetimi.
Neišgalvoti – tik kažkiek pakrikę –
Tarytum vėjas, kada pameta kryptis,
Nes gūsiai vis siūbavo laiko vygę:
Toli, arti, toli, arti...
2017 gegužės 24 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-06-02 14:11:55
Ilgokai nebraidžiau žolėje, tik dabar atradau Jūsų "Toli, arti.." Vaje, kaip
lyriškai, jautriai pasūpavote.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-30 14:16:49
Metu metus – saulėlydžiuos užstringa
Ar atsispindi mėnesienos akimis
Ne, ne apie save aš čia taikau :). Tiesiog labai gražu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-30 12:27:52
Galbūt jie buvo nelabai laimingi,
Tačiau nebuvo svetimi.
ypač mane užkabino šios eilutės...tai taip artima, prisitaikiau sau, savo gyvenimui...ačiū už eiles, priglausiu
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-05-30 09:14:47
Taip!