Toli, arti...
Juk aš žinau – jis grįš, o tu išeisi...
Ir nebeliks jau mudviejų tykių naktų,
Kurios kvepės žole ir sodo vaisiais,
Ir tuo kaltu, ir nekaltu...
Tikrai tikiu, kad Viešpats mums atleistų –
Daug kartų esame vis šaukę jį vardu
Pasaulyje painiam... Todėl ar keista –
Tu – ten, aš – čia, bet ne kartu?..
Metu metus – saulėlydžiuos užstringa
Ar atsispindi mėnesienos akimis –
Galbūt jie buvo nelabai laimingi,
Tačiau nebuvo svetimi.
Neišgalvoti – tik kažkiek pakrikę –
Tarytum vėjas, kada pameta kryptis,
Nes gūsiai vis siūbavo laiko vygę:
Toli, arti, toli, arti...
2017 gegužės 24 d.