Aš nieko daugiau neturiu –
nei plunksnų gražių ir nei žodžių,
tik vėjų prašau keturių
man kelią į laimę parodyt.
Gal ten ji, kur pateka saulė,
kur rausta skaistveidė aušra,
gal ten ji, kur gęsta pasaulio
kraujais nusidažius žara?
Gal ten ji, kur rudenį paukščiai
išsineša mano sapnus,
gal ten ji, kur įšalo paukščiai
į ledą galanda snapus?
Deja, bet ne ten mano laimė,
ji čia, kur gimtinės dangus,
ji čia, kur mieste ir kur kaime
lietuviškai kalba žmogus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-30 00:56:37
Atsvara maniškiam? :) Vakarykščiam? Geras stiliukas, būtent taip ir rašomi tokie eilėraščiai. Ir aš, beje, pritariu šioms mintims. :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-29 22:37:00
Gražu... Patriotiška. Gerai, jei tai tiesa ... ;)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-29 19:42:59
gražios, jausmingos eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-29 16:21:29
Laimė ten, kur gimti namai...
Toli ieškoti jos nereikia, bet beieškant gražiai nuskambėjo eilės...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-05-29 11:54:13
turite gražius žodžius.