Santrauka:
Ekspromtas pražydusioms alyvoms...
Ir šitas jausmas vis dar gyvas —
Kasmet žydėjimas alyvų,
Svaigus tarsi užburtas kvapas,
Aš skęstu žieduose ir lapuos.
Ir tik į širdį, tik į širdį —
Širdies plakimą vėjas girdi,
Pašiaušia man, sutaršo plaukus,
Aš nesiliauju vis dar laukus
Pavasarių svaigių, ugninių,
Kai rodos netelpa krūtinėj
Tas ilgesys, tos savos godos
Tik įkvepi ir vėl atrodo
Pasineri į ryto šokį,
Tu seną pažadą kartoki,
Kai tik pražys sode alyvos
Atbus ir džiaugsis, kas tik gyvas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-24 11:12:47
Apie alyvas visada miela skaityti, o eilėraštis gražus ir...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-24 09:36:18
Kaip gerai - ir eilėraštį puikų paskaitai, ir patarimų komentaruose randi. Kaip lietus žino ką sako :)
Belieka tik pasimokyti
O alyvos yra alyvos :) Apie jas negražiai nebūna :))
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-23 23:48:06
Liuks. Tikrai šaunuolė. Juolab, jei tai ekspromtas, tikiu. O ir rimavimas toks primirštas, kada rimuojama ne kas antra, o sekanti eilutė. Eglutė7 tik kartais tai daro. Aš jau pamiršau, kada taip rimavau. Jūs teisingą kelią pasirinkote – pirmiausia įvaldyti techniką, po to jau galima ieškoti kažkokių ten naujų išsireiškimų, metaforų, gilių minčių. Čia, aišku, yra mano pozicija – pradedam tarnybą nuo eilinio ir nepuolam į generolus, kurie iš tiesų yra generolai tik tiems, kas patys netarnavo. Aišku, kelias bus sunkesnis bei ilgesnis, tačiau Jūs tikrai gausite laipsnį ne iš lempos, o būsit gerbiama ir kareivių.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-05-23 20:54:34
Patiko... toks gyvas