Ir šitas jausmas vis dar gyvas —
Kasmet žydėjimas alyvų,
Svaigus tarsi užburtas kvapas,
Aš skęstu žieduose ir lapuos.

Ir tik į širdį, tik į širdį —
Širdies plakimą vėjas girdi, 
Pašiaušia man, sutaršo plaukus,
Aš nesiliauju vis dar laukus

Pavasarių svaigių, ugninių, 
Kai rodos netelpa krūtinėj
Tas ilgesys, tos savos godos
Tik įkvepi ir vėl atrodo

Pasineri į ryto šokį,
Tu seną pažadą kartoki, 
Kai tik pražys sode alyvos
Atbus ir džiaugsis, kas tik gyvas.