Išpaišyk vakarinėm spalvom
Mano ilgesį kalno pašlaitėj,
Kai sugrįšiu savon vienumon,
Degs gaisai tarsi liepsnos įkaitę.
Vėl ir vėl pasigesiu tavęs
Išdidžiai eidama lyg per gruodą,
Nešiu indą tau gėlo vandens
Ir dar tai, ko mylėti neduota.
Vėlumoj baltas rūbas plazdės,
Jį vilkėsiu aš niekam nežinant
Sieksi tu tos vakarės žvaigždės —
Jausmo gimstančio savo krūtinėj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-23 08:33:10
Gražu, daininga. Gera skaityti :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-23 00:07:59
Vakarė žvaigždė ir yra Venera – meilės deivė. Jūs vis geriau rimuojat. Ir tai labai juntama šiose eilėse.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-22 16:26:15
Gražus ir mielas jausmas...
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-05-22 16:18:56
Išpaišyk vakarinėm spalvom
Mano ilgesį kalno pašlaitėj, ...
pajutau tą jausmą. Šauniai :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-05-22 16:10:56
Labai romantiška ir jausminga ... :)