***

Santrauka:
Apie nepaprastą atradimų galią
Tą rudenį, naktį
Išskleidė lotosas sparnus.
Ir Vilnius savy nesuturėjo...
Upeliais lapkričio – net vėjas –
Įplyšo. Pravirko.
Jaunuolis tamsus.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Žibintų rasa –
Ašara vėjy,
Senoli, nuvesk mažutėlį
Įkvėpti-iškvėpti
Lapkričio gėlą,
Užuosti-paliesti
Tik lotosą naktį:
Te ašara virsta
Akyse bedievio. - -
Velvet

2006-11-15 20:45:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2006-11-15 21:02:55

Kaip gražu, kad Tu taip tobulėji. Kuklučiais žaviais žingsneliais. Trapumas būdingas Tau.
Už tai man ir patinka. Ypač 2 posmas.