Tą rudenį, naktį
Išskleidė lotosas sparnus.
Ir Vilnius savy nesuturėjo...
Upeliais lapkričio – net vėjas –
Įplyšo. Pravirko.
Jaunuolis tamsus.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Žibintų rasa –
Ašara vėjy,
Senoli, nuvesk mažutėlį
Įkvėpti-iškvėpti
Lapkričio gėlą,
Užuosti-paliesti
Tik lotosą naktį:
Te ašara virsta
Akyse bedievio. - -