Neberašau jau naktimis laiškų,
Nors mintyse dar artimas atrodai,
Kai vienišumą perplėšiu perpus—
Išlieka naktyje įplyšę godos.
Ir supasi nebylūs sakiniai
Viršum stiklinės būto laiko upės,
Ištirpo sniegas ten seniai seniai,
Žodžius kartoja prasivėrę lūpos.
Vijokliai raizgo nerimo mintis
Ir tiksi laikrodis vienodais dūžiais,
Suvilgo skausmo ašara akis
Ir naktyje sekundės vėlei gūžias.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-20 12:17:28
Mielos eilės...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-19 15:51:57
Patiko.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-19 13:38:38
Prisiminimai ryškiausi naktimis... Melodinga lyrika...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-05-19 11:51:58
jaudinančios eilutės...
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-05-19 10:33:11
Jautriai ir gražiai... Gal vėlyvas pavasaris pažadino jausmus - tiek daug susikaupę ilgesio...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-05-19 10:02:01
Kartais į prisiminimus kaip į pelkę pavojinga grįžti... ir skausminga...